Artėjant šiltajam sezonui dažnai pradedame girdėti kalbant apie organizmo detoksikaciją, organizmo išsivalymą ir įvairias dietas. Sveikam žmogui apie detoksikaciją galvoti nereikia, nes organizmas pats pašalina susikaupusius toksinus. Tačiau netinkamas gyvenimo būdas, mityba ir net patiriamas stresas gali turėti įtakos sklandžiai organizmo veiklai ir toksinų kaupimuisi.
Kas lemia organizmo užterštumą?
Žmogaus organizmo padidinto užterštumo priežastimis gali būti:
• nepakankamas audinių aprūpinimas deguonimi;
• fermentų organizme trūkumas;
• vidaus organų pažeidimai;
• uždegiminė reakcija;
• netinkama mityba;
• rūkymas;
• stresas.
Įdomu tai, kad organizmas į stresą reaguoja intensyviai išskirdamas ir gamindamas įvairias medžiagas, hormonus, neuromediatorius, kurie vėliau yra skaidomi. Tačiau dėl per didelio jų kiekio, besigaminančio ilgalaikio streso metu, pats organizmas nebespėja jų šalinti. Tuomet susidaro daug laisvųjų radikalų, kurie sukelia oksidacinį stresą, o ilgainiui ir kitas ligas, pažeidžia organus bei jų sistemas.
Toksinų poveikis mūsų savijautai
Toksinai – tai žalingi junginiai, gaminami gyvose ląstelėse ar organizmuose. Jie gali sukelti ligas ar kitus nemalonius pojūčius. Toksinai skirstomi į dvi pagrindines kategorijas:
Vidiniai toksinai apima pieno rūgšties, karbamido ir medžiagų skilimo produktus iš mikrobų žarnyne, kurie atsiranda natūralaus metabolizmo metu.
Išoriniai toksinai – gaunami valgant, geriant, kvėpuojant, taip pat jie yra absorbuojami per odą. Šiais laikais mes susiduriame su daugybe išorinių toksinų. Deja, net ir stengdamiesi apriboti jų kiekį, jie mus pasiekia kasdien.
Toksinų pavyzdžiai kasdieniniame gyvenime:
• Lauko oras – ore teršalai, įskaitant išmetamąsias dujas, tabako dūmus, daleles iš pramoninių išmetamųjų gamyklų ir kt.
• Vidaus oras – ore įstrigę teršalai, įskaitant pelėsį, tabako dūmus, chemikalus, statybines medžiagas ir kt.
• Geriamas vanduo – vandentiekio vanduo, užterštas pesticidais, herbicidais, sunkiaisiais metalais (švinu, gyvsidabriu, arsenu) ir chemikalais iš žemės ūkio nuotekų.
• Maistas – cheminių medžiagų (pesticidų, sunkiųjų metalų) vartojimas per maistą dėl žemės ūkio ir aplinkos taršos. Per didelis perdirbtų maisto produktų, maisto dažų, konservantų, vaistų ir alkoholio vartojimas.
• Namų apyvokos produktai – indai, valymo priemonės, trąšos, piktžolių naikinimo priemonės, purškalai ir kt.
• Grožio produktai – odos priežiūros priemonės, makiažas, dezodorantai, plaukų priežiūros produktai ir kt.
Šie toksinai yra svetimi mūsų kūnui, todėl gali neigiamai paveikti savijautą ir sveikatą. Tyrimai rodo ryšį tarp tam tikrų toksinų ir lėtinio uždegimo bei autoimuninių ligų.
Kai mūsų kūno detoksikacijos procesas neveikia optimaliai, tai gali drastiškai paveikti virškinimo sistemą, energiją, psichiką ir ypač mūsų odą. Oda detoksikuoja per prakaitą, todėl ant odos gali pradėti kauptis toksinai spuogų ir bėrimų pavidalu.
Kada reikalinga detoksikacija?
Jeigu retkarčiais suvalgote greito maisto ar vieną savaitgalį praleidžiate tinginiaudami ant sofos – tai dar nereiškia, kad organizmas užsiterš toksinais. Žmogaus kūnas pradeda nebešalinti kenksmingų medžiagų tuomet, kai jų kiekis reguliariai kaupiasi organizme, sutrinka kai kurių organų veikla. Dažnai valgomas perdirbtas, nešviežias, itin sūrus ar saldus maistas, gėrimai su kofeinu, dažikliais ir alkoholis apsunkina organizmo darbą ir jam tampa sunku pašalinti susikaupusias nuodingas medžiagas. Metabolitai, kitaip vadinami toksinais, išsiskiria iš organizmo per kepenis, inkstus, storąją žarną ir odą. Dėl šios priežasties labai svarbu, kad šie organai tinkamai veiktų.
Pagrindiniai požymiai rodantys, kad organizmui darosi sunku kovoti su kenksmingomis medžiagomis yra:
• dažnas pilvo pūtimas
• vidurių užkietėjimas
• prastas kūno ir burnos kvapas
• spuogai ir odos dėmelės
• nuolatos kankinantis nuovargis ir/ar nemiga.
Jei jaučiatės blogai ir organizmas nesusitvarko su toksinų gausa, jam padėti galite vartodami maisto papildus. Dėl jų vartojimo, žinoma, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku.